vėžiuotas

vėžiúotas, -a adj. (1) 1. sergantis vėžiu (apie žmogų): Kūno vėžys, įsimetęs į kurią bent dalį, ją pirma sukietina, sustabdo jos veikimą, pagaliau persimeta ant vėžiuotojo vaikų ir jo vaikų vaikų Vaižg. 2. NdŽ, DŽ¹ turintis vėžį (apie augalus): Tos obelės gal vėžiúotos? Trs. Labai vėžiuoti medžiai pirma laiko nustoja derėti ir sunyksta rš. Antžeminės vėžiuotų bulvių dalys nesiskiria nuo sveikų sp.